tiekti

tiẽkti, -ia, -ė tr. 1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis rš. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę A1884,74. | prk.: Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų NdŽ. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis DŽ. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų KŽ. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė BŽII152. Tiekti tinklui elektros VĮ. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą M.Katk. Mokslą tiẽkė KŽ. ^ Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino (raštas) LTsV658(Rm). | refl. NdŽ, DŽ¹. 2. Rtr, NdŽ ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti Erž. Eita kiaulėms lapų tiẽkti Pj. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam Pln. Muno pačios tiektì raiščiai išsibengė Dr. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė S.Dauk. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais S.Dauk. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? A1883,219. Žydai jau taisės Jį (Jėzų) sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių M.Valanč. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė S.Stan. | refl. tr.: Padargus iš medžio tiẽkdavosi DŽ¹. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus BM306(Pvn). 3. NdŽ taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą J. Mama mun kailinius tiẽka Vkš. Senovė[je] kaip ir šiandien daugio[je] vieto[je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk. 4. DŽ, NdŽ ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu KlvrŽ. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė S.Dauk. 5. S.Stan, JI417, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Grd, Rs, Rdn, KlvrŽ, Trk ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę J. Šeimininkė tiẽkia pietus DŽ¹. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti DūnŽ. Senoji vakarienę tiẽkė KŽ. Jovalą tiẽkti JI119. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant S.Dauk. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo A.Vien. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais LzP. Kur tiekėma Velykas mokytojui ŽCh254. ^ Tiek (vaišink) žentą ragaišiu ST245. | refl. tr., intr. NdŽ: Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės Yl. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei Vkš. Tiekės į tą veselę abejūse numūse S.Dauk. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų S.Dauk. Jau dideliai taip, kaip veselė[je] tiẽkės, tik spėti virti Lc. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau Slnt. Ką tu nori, tą tu tiẽkis Bt. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų Skd. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus Lpl. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties Žem. 6. NdŽ pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims (vaikams) ragai auga Krš. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka Žr. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė M.Valanč. Daba gauni radiją tiẽkti Ms. | prk.: Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų] End. | refl. tr. NdŽ, DŽ: Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin Jdr. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus Šv. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį End. | prk.: Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų (vaikų) Krž. 7. refl. DŽ, NdŽ, KŽ, End rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų J. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės], bet vis neprisitieku Plt. Igaunis (pavardė) tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio Jnš. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų Skr. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau Kv. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau NmŽ. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų A1883,109. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti S.Dauk. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius S.Dauk. ^ Tiẽkias kai varna į dausas Vdžg. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo Vvr. 8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs) KŽ. | refl. TDrVII275, LTR(Klp): Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę] Prk. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti I.Simon. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui LC1887,24. \ tiekti; aptiekti; atitiekti; įtiekti; ištiekti; nutiekti; patiekti; pertiekti; pratiekti; pritiekti; sutiekti; užtiekti